pustyti

pustyti
pustýti, pusto (-ìja; N), pùstė (-ìjo; N) 1. tr. Q618, R, N, K, Rš, Dbk, Km, Btg, Čk, Akm, Ll, Brs galąsti, aštrinti (dalgį, skustuvą): Pustýk dalgį su pustykle J. Pustýkit dažniau dalgius, kad skudriau imtų Šl. Reikia mokėt ir dalgę pustýt Sdk. Nepustýk taip greitai, dar ranką įsipjausi Paį. Dar nė dalgio pustýt nemoka, o dedasi baisus vyras Kt. Ar tu gerai moki skustuvą pustýti? Up. Dalgį kai pùsto – seidi gaidi, seidi gaidi, višta pati, višta pati Mžk. Brusu pùsto dalgę JnšM. Čiviruoja cyrulelis, pusto dalgį pjovikelis RD142. Puikus bernelis nemok art, nei šieno pjaut, nei plieno dalgelį gražiai pustyt NS1060. Žalio[je] lankelė[je] šieną tepjaukit, te dalgelius pustykit JV586. Tik kažin kur toli girdėjos atbalsis, lyg kas dalgį pustytų: šiap – tap, šiap – tap! LzP. ^ Nepustýsi – nepjausi, neprašysi – negausi Sug. | refl. tr.: Riezninkas atėjęs jo (jaučio) pjauti, pustąsis peilį Sln. 2. intr., tr. Q611, R, N, K nešioti sniegą, smėlį (apie vėją): Vėjis sniegus pùsto į krūvas J. Tai pùsto: dangus su žeme maišosi Mrj. Kelias pustýtas – tai lietaus bus Strn. Šiandien iki pietų pustė Brs. Snigo snigo ir dabar pùsto Vrb. Ore pusto Grž. Sugrįžo ji nuo vandens, sako: „Labai pusto, ar neturite kūlelį šiaudų užkišt šulinukui?“ BsPIII211. Kad vėjelis pustys, saulelė sušildys JV913. Vėjo pustomos (pučiamos) smiltys lekia ir krinta aplinkui J.Jabl. Pustomo smėlio dirvoje atliekami bandymai sp. Per visas Kalėdas ir šalo, ir snigo, ir pustė I.Simon. Šluona dulkes, pùsto į rinkį Gd. Noreika užbaigė duoną, jo pirkioje vėjas pusto J.Avyž. ^ Pùsto – prašo duonos lusto (sakoma pustant, sningant) Vlk. Girto kalbą vėjai pusto V.Krėv. Bėga meška narnendama, baltas pusnis pustydama (girnos) Ds. Eina meška murmendama, baltus ūsus pustydama Aps. Nė kubkoj laikytas, nė vyne mirkytas – šalto oro naikintas, šalto vėjo pustytas (rugių vainikas) LTsIV702. ║ darinėti, varstyti (apie vėją): Vėjukas pradėjo pustýtie duris Aps. 3. tr. kvapą pučiant šildyti: Ka pùsto nagus, ka pùsto atgėlusi Krš. Pusčiáu rankas par šalčius Grd. Šildyk, pustyk, mergužėle, man baltas rankeles (d.) Alk. Vienai [kasėjai] pradeda nagai šalti: atsistojusi pradeda ji pustyti pirštus – vis kryžiais muša rankomis sau per pečius I.Simon. ^ Paskiaus pustysi rankas, bet neb laiku VP37. | refl. tr.: Spragatis, šaltis... tas diedas dreba, pùstos nagus Lp. Šalta [šoferiui] – pustýkias nagus, kelius kasinėkias Rdn. 4. intr., tr. pučiant aušinti, vėdinti: Įsipilk putros ir pustýk po biskį Lp. Tą arbatą geria, tik pùsto Bgt. Pakabyk tą mantelį ant vielos, i tegu pùsto vėjas Jrb. ^ Nudegęs liežuvį su karštu, ir į šaltą pusto VP35. 5. tr. pučiant atskirti grūdus nuo pelų: Kas tu per vyras, kad nemoki rugius pustyti! Brt. Beeidamas, bekeliaudamas atėjo į tokią vietą, kur žmonės renka grūdus po vieną iš pelų arba pusto iš saujos BsMt130. Aplink krūvą [rugių] daug žmonių i pùsto rugius Švnč. ║ daužyti, blaškyti (akuotus): Miežius pirmiau iškulia, paskui jų grūdus spragelais pùsto Nč. Nepustýtų miežių nieks nenori pirkti Nč. 6. tr. pučiant stengtis uždegti ar užgesinti: Ji užsikvempė ir, pustydama ugnį, manė Žem.
pustýtinai adv.: Priėjęs pri altoriaus, ėmė žvakes pustýtinai pustyti Dr.
7. tr. pučiant suteikti: [Velnias] ėmęs pustyti dvasią į tą savo lipytąjį žmogų LMD(Sln). 8. intr. pūsti (apie vėją): Pusto vėjas, pučia SD285. 9. tr. gražinti, puošti: Ana savo vaikus pùsto nogniai Šll. Eina merga į koplyčią puikiai parėdyta, su levendrų vainikėliu, aukseliu pustyta JV326. Neįmanė, kaip jas puošti, pustyti, kaip jų visus užgaidus išpildyti Žem. Ne tau augyta, ne tau pustyta [merga] B. | refl.: Prieš ką gi jūsų merga taip pùstos, kiba ruošias ištekėt Trgn. Seniokas, svečius pamatęs, tik pùstos Dgl. Iš kur anas pustýsis, kad neturi gerų rūbų Ut. Nėkas nepùstos, eidamas į darbą Krš. ║ raityti: Bernuželi mūsų, nepustykie ūsų prieš panelę mūsų (d.) Ad. Antanelis mūsų, nepustykie ūsų. Tu negausi, tu negausi Domicelios mūsų (d.) Prng. 10. tr. RtŽ šnek. godžiai valgyti, šveisti: Kad pùsto, kaip kelias dienas nevalgęs Dgl. Aš tai kad pustaũ, tai pustaũ – kad ir dantų neturiu Švnč. Kad pùsto nuo stalo, nieko nepalieka Ds. Pustýk, pustýk, daugiau nieko nebus Mlt. Kad man moma įdėjo, aš ir pustaũ Šmn. Jis pùsto, net nesirauko Krd. ^ Pusto, ale iš savo lusto Prng. 11. intr. šnek. smagiai ką daryti (šienauti, vaikščioti): Viena žagre aria – aruodeliai pilni, viena dalge pùsto – tarpelės pilnos VoL397. O tu pustaĩ kaklą razsisegęs po miestelį Arm.
◊ délnus pustýti (pustýtis) DŽ rengtis ką daryti: Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška rš.
į dùlkes pustýti griauti, naikinti: Bažnyčias, klioštorius, piles į dulkes pustė S.Dauk.
\ pustyti; apipustyti; atpustyti; įpustyti; išpustyti; nupustyti; papustyti; perpustyti; prapustyti; pripustyti; supustyti; užpustyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • pustyti — pustýti vksm. Vėjas praar̃dė plóną dirvóžemio slúoksnį ir ė̃mė pustýti senų̃jų kõpų smė̃lį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pūstyti — 1 pūstyti, pū̃sto, pū̃stė 1. žr. pustyti 2: Ir jį (kapą) vėjai pūsto, gelsvas smėlis nešioja V.Krėv. ^ Girto keiksmus vėjai pūsto KrvP(Dg). Girto kalbą vėjai pūsto V.Krėv. 2. tr. pūsčioti: Verdančio puodo, kai kūpa, nepūstyt – vaikas seilės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūstyti — 2 ×pū̃styti, ija ( yja, o), ijo ( yjo, ė) (brus. пycцiць, l. puśćić) tr., pūstyti, pū̃sto, pū̃stė 1. R371, N niekais leisti, eikvoti, švaistyti: Tokią naudą pū̃stija Šll. Kam ano žalčio reik duonai pū̃styti? Trk. Nepū̃styk be reikalo piningus Dov …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pustymas — pùstymas sm. (1) → pustyti: 1. „Dzim dzam, dzim dzam“, – visur buvo girdėti dalgių pustymas A.Vien. Su tokiu pùstymu tu man dalgį tuoj sulaužysi Btg. Tokiuo pùstymu negali būt aštri britva Pc. 2. K, M Gražus pustymė̃lis, dangaus nematyti Ds.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dalgis — dal̃gis dkt. Dal̃gį pustýti, plàkti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apipustyti — apipustyti, appustyti K; Q565 1. intr., tr. Q565, Sut, N, K, M, Š apnešti sniegu, smėliu ar kt.: Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas J. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė Alv. Apipùstė visur Pc. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipūstyti — 2 ×apipū̃styti tr. apnaikinti, apniokoti: Vilhelmas ... apipūstijo Žemaitijos kraštą LT171(Bs). pūstyti; apipūstyti; išpūstyti; nupūstyti; supūstyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpustyti — tr. 1. atšipinti pustant, užgaląsti: Koks gi pustytojas, kad dalgę atpustaĩ Mlt. | refl.: Dalgė atspùstė, kad tau nogla, kaip sunku pjaut Mlt. 2. refl. tr. atsiraityti, atsimesti: Atsisegė atsipùstė visus švarkus Š. | Atsipùstė ūsus, užsidėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpūstyti — 1 atpūstyti tr. 1. įpūsti, pripūsti: Vėjas gerai mane atpū̃stė Tvr. 2. pūsčiojant įkurti, atgaivinti: Ugnį begęsančią atpūsčiau J. Sugaudžius paršelius vieną do atpū̃stėm, atsigavo Tvr. ◊ akìs atpūstyti; N labai dairytis, žvalgytis. pūstyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”